Tapytojas, vitražistas, dekoratorius, scenografas, lietuvybės puoselėtojas, visuomenės veikėjas, meno bei kultūros tyrinėtojas, bažnytinio meno saugotojas. Gimė 1905 m. kovo 15 d. Kybartuose (Vilkaviškio r.), mirė 1994 m. gegužės 11 d.

1928 m. baigė Kauno meno mokyklą, mokėsi tapybos. Stažavosi Berlyne, Romoje, Paryžiuje. 1935–1940 m. Bažnytinio meno muziejaus įkūrėjas, direktorius. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1947–1949 m. vadovavo Freiburgo dekoratyvinės ir taikomosios dailės mokyklos tapybos studijai, 1948 m. įkūrė lietuvių dailės institutą.

Vėliau persikėlė į JAV. 1951 m. Čikagoje įsteigė vitražo ir mozaikos studiją, kurioje vykdė monumentalios dekoratyvinės dailės užsakymus įvairių konfesijų maldos namams. 1954–1956 m. Čikagos dailės instituto vitražo dėstytojas.
Nuo 1984 m. gyveno Indianoje.
1993 m. grįžo į Lietuvą, gyveno Kaune.
Dalyvavo daugelyje parodų Lietuvoje ir užsienyje, jo kūrinių yra įsigiję Lietuvos ir kitų šalių muziejai, kolekcininkai.

Daugelio straipsnių autorius.