Kavinukas dekoruotas įvairiaspalvėmis Meisseno puokštelėmis. Puošni reljefinė dangtelio rankenėlė, garų dangtelis bei tvirtinimai dangtelio apačioje auksuoto metalo. Prie porceliano ąselės, tokiu pačiu auksuotu metalu prijugta ilgesnė medinė rankena. Apačia su Meisseno manufaktūros ženklinimu.

Nalenč-Gorskių šeimai priklausęs Maiseno [Meissen] porcelianas dabartinio Telšių rajono teritorijoje esančio Biržuvėnų dvaro rūmuose buvo paslėptas 1940-asiais metais, kai Nalenč-Gorskių šeima, traukdamasi nuo bolševikų, iš šio dvaro persikėlė į kitą jiems priklausantį Šaukėnų dvarą. Iš ten šeima vėliau pasitraukė į Vakarus ir apsigyveno Prancūzijoje. Užkasti porceliano indai Biržuvėnuose išgulėjo daugiau nei pusę amžiaus.
Pirmą kartą po tremties tuo metu gaisro suniokotame Biržuvėnų dvaro mediniame rūme jauniausioji Tomo ir Onos Nalenč-Gorskių duktė Janina Gorskytė-de Nagurski [Nagourski] su abiem sūnumis apsilankė 2005-aisiais metais. Porceliano indų rinkinys buvo atkastas vadovaujantis jų turėtu anksčiau mirusio Janinos brolio Antano Aleksandro iš atminties nubraižytu dvaro rūmų planu. Jame specialiai buvo pažymėta patalpa, kurioje buvo paslėptos vertybės. Atkasant porcelianą dalyvavo Nalenč-Gorskių palikuonys – Nagurskių šeima. Jiems talkino Biržuvėnų etnografinio muziejaus įkūrėja Aldona Simonavičiūtė ir šio Žemaičių vyskupystės muziejaus direktorius Antanas Ivinskis. Radinį šeima paliko Lietuvoje, pavesdama jį nuolat saugoti Žemaičių vyskupystės muziejui. Rinkinį sudaro 290 eksponatų – pietų stalo, arbatos bei kavos gėrimo indai, pagaminti garsiojoje Maiseno porceliano manufaktūroje XVIII amžiaus pirmoje pusėje – XIX a. viduryje. Rinkinyje taip pat yra sidabruotos alavo šampaninės, pagamintos XIX a. viduryje „Frage Plague“ dirbtuvėje Varšuvoje, du XIX a. 3–4 dešimtmečio pistoletai iš Rygos ir Vilniaus auksakalio Benjamino Keidos XVIII a. padarytas samtis su šaukšteliu.