Istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. 1946 m. Vilniaus universiteto Istorijos ir Filologijos fakultetą. 1972 m. istorijos mokslų daktaras.
Nuo 1932 m. Generalinio štabo Spaudos, vėliau II (Informacijos) skyriaus laisvai samdomas tarnautojas. Po SSRS okupacijos 1940 m. pervestas į Raudonosios armijos Baltarusijos karo apygardos štabą. 1940 m. gruodžio mėn. iš kariuomenės atleistas, 1941 m. birželio 14 d. ištremtas į Karelijos šiaurę. 1943 m. pabaigoje iš tremties grąžintas, paskirtas į Raudonosios armijos desantinį dalinį darbui su vokiečių belaisviais karininkais.
Nuo 1944 m. Vilniaus universitete dėstė užsienio kalbas, nuo 1946 m. – TSRS istoriją. 1952 m. kaip nuslėpęs tremtį atleistas iš Vilniaus universiteto, LKP CK sprendimu grąžintas į darbą. 1953–1992 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete, 1963–1965 m. TSRS istorijos katedros vedėjas; nuo 1975 m. profesorius
Parašė knygas „1863 m. sukilimas Lietuvoje“ (1958), „Žemės kreditas Lietuvoje (1861–1905)“ (1973).