Virtualių parodų portletas Virtualių parodų portletas

  • Seniausieji paveikslėliai

    Seniausieji paveikslėliai

    Anot vyskupo Motiejaus Valančiaus pats tiks Viešpats Dievas težino, kiek katalikų šventais paliko...
    Šioje parodoje Jūsų laukia Reti Šventieji. Atrinkome pačius seniausius, labiausiai pamirštus, garsių meistrų kurtus šventųjų atvaizdus: paveikslėlius, paveikslus, skulptūras.

    Virtuali paroda parengta iš kunigo Juozapo Stankevičiaus albumo. Seniausias paveikslėlis „Štai Dievo avinėlis“, turi įrašus T.I.K., 1692, Kielmis. Tad ir pradedame mūsų kelionę nuo Belgijos, kur yra Kielmis. Olandų mokslininkai tyrinėję senuosius Belgijos ir Olandijos meistrų darbus, užregistravo ne vieną neidentifikuotą iliustratorių, raižytoją, pasirašinėjusius tik inicialais. Daugiausiai tokių monogramistų - XVII amžiuje. J. Stankevičiaus albume yra senų nesignuotų paveikslėlių. Savo forma ir dydžiu panašus į senąjį T.I.K. paveikslėlį ir „Šv. Jonas nuo Mato“.

    Paveikslėliai mus veda į senajį Augsburgą, pas čia dirbusius raižytojus. Suderinę laiškų dailininkų, raižytojų ir knygos iliustratorių amatų ypatybes, augsburgiečiai meistrai sukūrė savitą stilių - puošnų, padabintą gėlėmis, rokailėmis ir spalvomis. Parodoje eksponuojami XVIII a. Augsburgo raižytojų darbai: P. D. Danerio, M. Vilio, I. Busch, Klauberių. Pavyzdžiu gali būti Klauberių šeima: du broliai - Johanas Baptista (1712-1787) ir Juozapas Sebastianas (1710-1768). Vėliau raižė Johano sūnus Ignacas Sebastianas Klauberis (1753-1817), kurį laiką dirbęs ir miręs Sankt-Peterburge. Tai viena produktyviausių XVIII a. Augsburgo medžio raižytojų giminių. Klauberių paveikslėliai išsiskiria savo turtinga ornamentuote, puikiomis rokailėmis. Broliai Klauberiai pasirašinėjo Klauber Cath. patvirtindami ištikimybę katalikiškai tradicijai.

    Kita paveikslėlių grupė mus nukelia į XVIII - XIX a. Vilnių. Parodoje eksponuojame garsių XVIII a. pab. Lietuvos grafikų Pranciškaus Vaclovo Balcevičiaus, Perlių, M. Pšibilskio ir kt. paveikslėlius. Čia ir Antano Perlio sukurtas „Šv. Stanislovas Kostka“. Kito Vilniaus dailininko M. Pšibilskio įdomi XIX a. šv. Arkangelo Mykolo litografija, kurioje galima įžvelgti lietuvišką įrašą: „Kas kai Diewas“.

    Nesunku atskirti kitus lietuviškus paveikslėlius, nes jie puošti mėlynu Vyčiu ir įrašai liudija, kad tai kadais Lietuvos bažnyčių altorius, puošusių šventųjų atvaizdų kopijos, kurias išleido garsus Vilniaus leidėjas J. K. Vilčinskis.

    XIX a. paveikslėlių grupėje retumu išsiskiria prancūziškas „Verkiantis šv. Petras“(S. Pierre Pleurant). Atgailaujančio šventojo Petro ikonografija susijusi su paskutinėmis Jėzaus gyvenimo valandomis, kuomet Jėzus buvo tardomas, o Petras iki gaidžio užgiedojimo tris kartus išsigynė buvęs jo mokiniu. Tradicinis ir dažnesnis lietuvių ikonografijoje yra šv. Petro vaizdavimas su raktais: atrakinančiais Dangaus vartus. Kartais apaštalas Petras vaizduojamas drauge su apaštalu Pauliumi. Pateikiami ir kiti 19 a. Europos leidėjų paveikslėliai yra savaime gražūs europinio krikščioniškojo meno pavyzdžiai.